Jei neprieštaraujate, prašau perskaityti mano romaną ir pasakyti man savo įspūdžius.

[Mūšio pabaigoje]

Kai riaumojantis garsas riaumoja juodai, dingsta tai, kas atrodo kaip vandens lašas rūke. Taigi čia yra pasaulis, neapsiribojantis visagaliu, anapus žmogaus intelekto.
Ten kovoja du milžinai.
Vienas grūdėtas drumzlinos šviesos, tarsi rūko lašas, vienas visas. Pasaulis, kuriame visata tęsiasi iki begalybės, begalybės, begalybės ir amžinybės. Be to, amžina laiko ašis, kuri bet kuriuo metu šakojasi be galo. Ir intelektualių gyvenimo formų kūrimas bei jų potencialas procese.
Visata, kurioje yra visi šie pasauliai, vadinama visagaline. Tai tęsiasi šioje erdvėje be galo su begaline galia iki begalybės.
Tačiau yra ir tokių, kurie tai sunaikina. [Baltoji dykuma] yra subjektas, naikinantis visą pasaulį. Dievai ir tamsi šerdis.
Tačiau yra ir kitų, kurie sunaikina pasaulį, kur visa tai sutelkta.
Jiems lemta kovoti amžinai, ir aš nežinau, kada ar kada jie prasidėjo. Tai gali būti tik dalis mūšio amžiams.
Šių milžinų, vadinamų „priekine ir užpakaline dalimi“, žmonės negali suvokti kaip kitų visažinių gyventojų. Jis buvo toks didelis ir didžiulis.
Panašu, kad milžinas su žmogaus pavidalo kaip raudona liepsna ir milžinas su žalia liepsna į humanoidą.
Niekas nežino, ar tai gyvas daiktas, ar mašina. Net jei tai Dievas.
Tačiau milžinų mūšis jau prasidėjo prieš žmonijos istoriją ir prieš Visatos gimimą, ir net jei Visata išnyks, mūšis bus tęsiamas.
Kas yra žvilgsnis, kas varo didžiulę būtybę?
Niekas nežino, kas bus mūšio pabaigoje.
Tiesa, kad kumščiai neigė vienas kito egzistavimą ir susitiko vienas su kitu, o tas kumštis panaikino begalinę visagalę.
Dievai, kurie suvokia visatą, tikrai įsikiš. Bet ar tikrai „Omniverse“ liko mūšio pabaigoje?
Dabar to niekas nedarys.

[Mūšio pabaigoje]